- rėtauti
- rė̃tauti, -auja (-auna), -avo intr. 1. retai, lėtai kalbėti: Anas man rė́tavo, rė́tavo, ir klausyt nusbodo Švnč. 2. lėtai eiti, žingsniuoti: Kur rė́tauni? Ds. \ rėtauti; nurėtauti
Dictionary of the Lithuanian Language.
rėtauti
Look at other dictionaries:
nurėtauti — 1. intr. lėtai nueiti: Nurėtavo an gyvulius Ds. 2. tr. iš lėto ką padaryti: Kada anas rugius nurėtaus (nupjaus)? Ds. rėtauti; nurėtauti … Dictionary of the Lithuanian Language
